🔥 Black Friday – iki −50 % visame el. parduotuvėje 🛍️ žiūrėti pasiūlymus
Gintaras – tai Baltijos auksas, lydėjęs mūsų krašto istoriją tūkstantmečius. Tačiau būtent dėl populiarumo rinkoje gausu imitacijų – nuo plastiko iki jaunų medžių sakų, vadinamų kopalu. Papasakosime, iš kur atsirado gintaras, kaip atskirti tikrą ir kaip juo rūpintis, kad džiugintų ir anūkus.
Baltijos gintaras – tai suakmenėję spygliuočių sakai, kurių amžius siekia 40–50 milijonų metų. Mokslinis jo pavadinimas – sukcinitas. Nuo kitų pasaulio gintarų jis skiriasi didele gintaro rūgšties koncentracija (3–8 %), kuri ir suteikia jam savitą aromatą bei šilumą.
Patikimiausią atsakymą suteikia laboratorinis tyrimas, tačiau keli paprasti testai namuose padeda atskirti dažniausias imitacijas.
Stiklinėje vandens ištirpinkite 2–3 šaukštus druskos ir įdėkite akmenį (be metalinių detalių). Tikras gintaras išplaukia, o stiklas ir dauguma plastikų nugrimzta.
Energingai patrinkite gintarą į vilnonį audinį – jis įsielektrins ir pritrauks smulkias popieriaus skiauteles ar plauką.
Ultravioletinėje šviesoje natūralus Baltijos gintaras švyti melsvai baltai ar žalsvai, o plastikas dažniausiai nereaguoja.
Gintaras yra šiltas ir labai lengvas, o stiklas – šaltas ir sunkus.
Atkreipkite dėmesį: kopalas (jauni sakai) taip pat plaukia sūriame vandenyje, tačiau nuo acetono lašo tampa lipnus. Tokį testą verta atlikti tik nematomoje vietoje.
Gintaras yra minkštas (2–2,5 pagal Moso skalę), todėl jį lengva subraižyti. Laikykitės kelių taisyklių:
Jei gintaras prarado blizgesį, įtrinkite jį lašeliu alyvuogių aliejaus ir nupoliruokite flaneline šluoste.
Bendradarbiaujame su Gintaro Krantas meistrais, kurie gintarą renka ir apdirba Baltijos pajūryje. Kiekvienas papuošalas – nuo minimalistinių auskarų iki ryškių vėrinių – pristatomas su autentiškumo sertifikatu, kuriame nurodyta gintaro spalva ir apdorojimo būdas.